Apatinė pirmojo pluošto dalis prisukta varžtais, tam yra atitinkami flanšai. Apatinė dalis gali būti keičiama. Kadangi jai tenka didžiausias šilumos krūvis, laikui bėgant ji gali pradegti ir deformuotis (maždaug po penkerių metų priklausomai nuo naudojimo intensyvumo).
Ją galima keisti, todėl smarkiai pailgėja šilumokaičio naudojimo laikas.
Kita šilumokaičio dalis – ištisinė suvirinta konstrukcija.
Viršutinėje šilumokaičio dalyje yra lengvai nuimami liukai prieiti prie vamzdžių ir jiems valyti. Liukus atidaryti ir pasiekti vamzdžius galima per 5 minutes. Šilumokaitį reikia valyti kas 7-10 dienų.
Valdymo spinta užtikrina, kad būtų automatiškai palaikoma reikiama šilumos nešėjo temperatūra. Prie išėjimo iš šilumokaičio leistina ne aukštesnė kaip 110 °C temperatūra.
Praktiniai duomenys
Geriau dega rapsų, sojos, grikių šiaudai, blogiau – miežių ir kviečių (didesnis peleningumas).
Duomenys iš ūkių:
- Volynės sr., Turijskij rajonas, Ružino kaimas, „Polesskij kolos“ ūkis.
- Kirovogrado sr., Aleksandrijskij rajonas, Popelnastoe Švečenkos vardo ūkis.
Abu šilumos generatoriai veikia poroje su grūdų džiovykla SZM-10.
Šilumos generatorius veikė 14 dienų be pertraukos. Buvo dirbama 24 valandas per parą. Pirmą kartą sustabdyta po 14 dienų darbo. Dirbant vieną kartą per parą būdavo valoma pelenų kaupyklos kamera. Tam reikėdavo džiovinimo procesą sustabdyti ne ilgiau kaip 15 min. Tuo pačiu metu būdavo įjungiamas šilumokaičio sraigtinis konvejeris. Iš ten išbyrėdavo maždaug du kibirai pelenų. Septintą dieną buvo išvalyti šilumokaičio vamzdžiai, tam prireikė maždaug 30 min. Šilumos generatoriaus konstrukcija yra gerai pritaikyta įrenginiui valyti ir prižiūrėti.
Šilumokaičio režimui pradėti prireikia maždaug valandos ar pusantros. Per tą laiką įkaista futeruotė, ir galima palaikyti 110 °C temperatūrą.
Džiovinant saulėgrąžas gauti tokie vidutiniai duomenys: buvo džiovinamos 12 % pradinio drėgnio saulėgrąžos. Sumažindavo iki 7 %. Šilumos nešėjo temperatūra 60 °C. Išeinančio oro temperatūra svyravo nuo 55 iki 65 °C (lauko oro temperatūra buvo maždaug 10 °C, išeinančių dūmingų dujų temperatūra maždaug 70-80 °C).
Vienas kviečių šiaudų ryšulys sudegdavo per 1 val. 10 min.
Vienas sojų šiaudų ryšulys sudegdavo per 1 val. 25 min.
Šilumos generatorius vidutiniškai sunaudodavo 6 kW/val. elektros energijos.
Šiaudų ryšuliai būdavo dedami po vieną.
12 tonų saulėgrąžų išdžiovinti nuo 12 proc. iki 7 proc. reikia 1 sojų šiaudų ryšulio. Sausi sojų šiaudai sudega visiškai, pelenų lieka labai mažai. Kviečių šiaudai sudega greičiau, jiems degant lieka daugiau pelenų.
Džiovinant sojas
Buvo džiovinamos skirtingo drėgnio sojos. Buvo nustatyta 80 °C šilumos nešėjo temperatūra, šiuo atveju išeinančių iš šilumokaičio dūminių garų temperatūra buvo 110-120 °C.
Vienas sojų šiaudų ryšulys sudegdavo per 1 val. 10 min.
Džiovinant kukurūzus
Džioviname 30 % pradinio drėgnio kukurūzus. Džioviname dviem etapais, kad padidėtų našumas. Dabar džioviname iki 18 %, dedame į sandėlį. Tokio drėgnio kukurūzai gulės ilgiau kaip mėnesį. Antrą kartą planuojame džiovinti baigę derliaus nuėmimo darbus.
Dabar vidutinė oro temperatūra dieną 7–9 °C, naktį 3-5 °C.
Džiovinimo agento temperatūra nustatyta – 120 °C. Vienas šiaudų ryšulys dega 35–40 min.
Per parą sudeginame vidutiniškai 42 ryšulius šiaudų. Deginame pakaitomis kviečių ir sojų šiaudus.
Sojų šiaudai dega geriau, jų peleningumas mažesnis. Per parą išdžioviname 160 t kukurūzų. Vadinasi, vienu ryšuliu išdžioviname 4 tonas kukurūzų, sumažiname drėgnį nuo 30 % iki 14 %. Ryšulys sveria maždaug 300 kg.
Vidutinės sąnaudos vienai tonai % – 5 kg.
